Bet ką aš čia apie tolimą praeitį - reikia apie artimą praeitį rašyti! Taigi kaip porteris iš šviesaus butelio partrenkė mus netikėta žinia - Vytukas ženyjasi. Ajei ajei ką reiks daryt?! Aišku pora mėnesių nieko nedarėm. O po to kaip aklai vištai grūdas nukrito Alutinio 2013 maratonas. Kadangi ir taip negalvojom, tai toliau naudodami nieko negalvojimo įgūdžius jamėm šitą planą. Dar buvo padaryta "Serbentauto" bernvakarinė maikė ir kaip ir pasiruošta.
Šeštadienis 12:30 susirenkam Gintaras, bruolis ir aš autobusų stotelėj, pasidžiaugiam maikės dailumu ir patraukiam link Vytuko namų. 12:43 užtykom auką prie namų slenksčio. Jaunuolis per daug netryško džiaugsmu, bet suvokė, jog bernvakaris yra "suprastas būtinumas" atkimšo dar namuose porą alaus, persivilko marškinėlius, pasiėmė asmens dokumentą ir pajudėjom.
Alaus skaitliukas: 1
Vytukas jautė, kad mūsų organzacinis vykdomasis komitetas įsitempęs, tad reikėjo pirmos stotelės. O kad mažiau auštų burna į dantis visi gavo cigarą. Ir taip pupsėdami, spjaudydamiesi ir kosėdami (visgi rūkymas kenkia sveikatai), pasiekėm pirmą neįskaitinę vietą - "Užupio kavinę". Norėjom prieš tai prisėsti "Špunkoj", bet buvo dar anksti. Taigi "Užupio kavinės" terasoj, išgėrta po Švyturio Memel Brau bokalą ir pasidalinta istorija apie "kiaulės skerdynes barake". Linksminomės ne tik mes, bet ir šalia gretimo stalelio sėdėjusi mergelė. Memel Brau skanus, na o bet tačiau reikėjo eiti registruotis.
Alaus skaitliukas: 2
Gedimino prospekte kilo įtarimų, kodėl reikėjo asmens dokumento. Buvo spekuliuojama tarp striptizo ir kazino. O vat ne. Maždaug ties Lukiškių aikšte Vytukas užjuto, kad einama į "Alaus namus". Ir gerai užjuto - mes ten ir ėjom. Atėję užsiregistravom, gavom po marškinėlius ir iki starto buvo likę nei daug, nei mažai - dvi valandos. Kažkas apsiskaičiavo su laiku, tačiau mes juk geroj vietoj, kur duoda maisto. Jamam maisto ir Varniukų. Ir bruolis pajamo dešrelių, o visi kiti karkas. Dar pasiėmėm vieną žemėlapio kopiją ir sudėliojom bėgimo plandą. Bruolis dešreles jau virškino, o mes sėdėjom ir nekantriai laukėm. Bet laukti buvo verta: po valandos pas mus atėjo 800g tyro, riebaus, traškaus, mėsos skonio. Gal tik krienai pridvėsę buvo, bet karka, bulvės ir troškinti kopūstai tai 10 balų. O dar su Varniukais. Po tokių pietų sėdėjom išsišiepę ir išsiskėtę.
Alaus skaitliukas: 3
Pagaliau prasidėjo veiksmas. Bendra visų dalyvių foto, instruktažas ir startai, kas minutę. Startavom ir mes 16:24. Greitai nuskuodėm iki Kražių stotelės, kur laukėm 10 troleibuso. Laukėm linksmai, laidydami pokštus su Erasmus studentų grupele dalyvaujančia maratone. Ties Kalvarijų ir Konstitucijos sankryža pamatėme bėgantį ilgaplaukį barzdotą jaunuolį, kurį praminėme Forestu. Forestas tapo maratono leitmotyvu, vis atsirandančiu mūsų kelyje. Ties Kunigo Broniaus Laurinavičiaus (KPP?* sugalvojo stotelei tokį pavadinimą), mūsų Erasmus draugai išlipo, o mes važiavom toliau. Reikėjo į "Alyną" Ulonų gatvėje. Tikėjomės, kad būsim gudrūs ir pirmi ir gausim alaus. Nifigą: kai atėjom, Erasmusininkai jau užsisakinėjo alų. Niurnėdami susirinkom antspaudus ir išėjom toliau. Mat kitas punktas buvo "Alaus studija" Žukausko gatvėj - visai arti. Aišku Vytukas turėjo atgrįžti trečdalį kelio, nes blogai užsidėjo antspaudą. To jo 200m bėgimo užteko visiem. Supratom, kad į Snaigės šaldytuvą (pagrindinis maratono prizas) nekandidatuojam, bet maratone dalyvaujam toliau. "Alaus studijoje" paimėm po bokalą šviesaus alaus ir beveik nesimėgaudami išgėrėm už tai gaudami pirmus penkis lipdukus (vienas lipdukas minusuoja vieną minutę nuo finišo laiko). Mergaitės už baro buvo linkusios padėti, bet nusprendėm nesukčiauti ir lipdukus klijavom kiekvienas sau. Iš tų lipdukų monkės biznis: įpylimas ir išgėrimas trunka tikrai daugiau nei sutaupai, o galiausiai, jei išgersi visus 16 bokalų, tai greičiausiai ir nebefinišuosi.
Alaus skaitliukas: 4
Žemyn gatve, žemyn gatve, plaukia chebra palengva, žemyn gatve. Su tokiu himnu nuėjom antspaudo į "Marceliukės klėtį", kur sutikom dar saujelę maratonininkų (alaus negerėm). Po to mikliai šovėm per gatvę į "Alaus kolonėlę" (alaus negėrėm) ir Tuskulėnų gatve žemyn iki prie Minsko žiedo esančio "Alyno". Alaus irgi negėrėm, nors jo išgerti primygtinai siūlė lipdukus klijuojantis žmogus. Be kita ko "Alyne", o po to ir autobuso stotelėje turėjome galimybę geriau pažinti Forestą. Jis etatinis dalyvis, tai išaiškino apie dalyvių skirstymą, apie tai, kad dalyvauja orientacininkai profai ir dar visokiu subtilybių. Skundėsi, jog jei ne mes - "Alyne" būtų spėjęs alaus. Taip atvažiavo planuotas ir lautas 34 autobusas ir švietėsi kelionė į Užupio plotus.
Linksmai besišnekučiuodami su pora grupelių maratonininkų nuvažiavome iki Užupio.Iš Polocko stotelės pajudėjome link Užupio "Šnekučio" (norėjau rašyti esančio Polocko gatvėje, bet kaip tai stilistiškai piribor būtų). Forestas sakė, kad ten bus žmogus, kuris turės mums pasakyti slapto baro pavadinimą. Aišku radom tą žmogų. Jis ten dar išsiknisinėjo. Panašiai, kaip kad mėgsta išsiknisinėti ir Užupio "Šnekučio" barmenas. Bet šiaip netaip sužinojom, kad dar teks aplankyti "Akivarus". Apsidžiaugiau, nes norėjau ten nueiti, o dabar kaip ir bus proga. Pasiėmėm štampą, alaus negėrėm ir iškeliavom link "Špunkos".
Beeinant link vietos pro mus prabėjo mergelė su rūžavom kojinėm. Bruolis atsargiai tarstelėjo "orientacininkė", bet Vytukas atšovė išdidžiu lozungu "šita, žinoma, traški uogelė, bet tikrai ne orientacininkė". Šito epizodo pradžiuginti kabliavom toliau.
Šį kartą į "Špunką" ne tik įsileido, bet dar pasitiko su ovacijomis. O kai sužinojo, kad ne tik bėgam, o dar ir alaus kalsim, tai jau visai gerai buvo. Jaukioje (vertimas "mažoje") patalpoje vienas geranoriškai nusiteikęs keturiasdešimtmetis klientas pasiūlė imti IPA'os alaus ir davė paragauti. Skonis, kaip vaikystėje gertos pelynų arbatos. Dar galima būtų mezimo pačiulpt, tai panašiai būtų. Bet šiaip tai skanu neišpasakytai. Išgėriau su dideliu pasimėgavimu. Dar iš vaišingo šeimininko gavom džiovintos mėsytės užkandai. Savyje sušukau, kad "už tokią Lietuvą kovojom" ir su patosu lydint aplodismentams iškeliavome toliau.
Alaus skaitliukas: 5
Toliau reikėjo pasiekt "Artistus". Sunkiai užkopėme į kalną ir... vos neįsibrovėme į kurčnebilių susirinkima. Mat praėjom vienas duris. Bet per smarkiai neapsikvailinus grįžom atgal ir gavom štampą. Tada reikėjo iki "Apuoko". Ten irgi apsisukome greitai be didelių ceremonijų. Tada trumpai apsitarėme, kur eisim. Nutarėm, kad šaldytuvas mums jau nelabai reikalingas, o poilsis nepakenktų. Bet "BIX" baras nebuvo jaukus, tad nukabliavome toliau link "WINGO".
O čia prisiminimai prisiminimai prisiminimai... Mat "WINGO" yra "Gramutės" reinkarnacija. Iš to papigaus kampinio baro, kuris mums visai patiko, padarytas posh sporto baras su idėja: geri alų, ėdi sparnelį ir žiūri sportą. Gaila, kad išnyko alus+žirniai už 5lt ir panašūs daiktai, bet turbūt nelengva atsilaikyti prieš šalia stovintį "Šnekučio" monstrą. "Gramutė" ir taip susirinkdavo tuos, kurie netilpdavo į "Šnekutį", tai reikėjo persikvalifikuoti. Bet ką čia liūdėsi - smogiam alaus ir pasėdim, nes laukia ilga 20m kelionė link "Šnekučio".
Alaus skaitliukas: 6
"Šnekutyje" tik užsiregistravome (nes baisu nebaigti maratono) ir dar vienas sprintas link "Gero alaus krautuvėlės". O iš ten jau žygis link "Būsi trečias". Ėjom mes vis dar vartydami karkas pilvuose, šnekučiavomės apie ūkį ir bites ir jau buvo gerai. Be emocijų pasiimti štampai "Grill Inn". Ir dar mūsų laukė "Balti drambliai". O ten įvyko tai, ko nėra įvykę per visą barų reido istoriją: gavome nemokamą bokalą alaus (perpus su Vytuku)! Šlovė vegetarams! Parblokšti žmonių gerumo lėkėme į "La Birra", kur pabendravome su barmene ir šovėme dar vieną alaus. Gavome drėgnus lipdukus, kuriuos teko atskusti peiliu, kad priliptų prie žemėlapio, bet darbas yra darbas!
Alaus skaitliukas: 7
Po lengvos pauzės pasirįžome keliauti toliau. Pasiekėme "Būsi trečias" ir kai jau dėjome antspaudus, geroji teta už baro paklausė:
- O tai alaus neimsite?
- Ne... - kaltai išlemenom.
Kažkaip net nepatogu pasidarė ir pabrukus uodegas iškeliavome toliaus. Ir taram param iščiustytas "Prie katedros", kur neatrodėm super laukiami ir dar po kelių minučių įspūdžio nebedarantis trečiasis "Alynas" šiame maratone (Jogailos gatvėj). Ir tada jau liko tik slaptas baras "Akivarai" ir finišas "Alaus namuose".
Taigi pritykinom "Akivarus" laipteliais žemnyn ir gražu. Interjeras neblogas, barmenės malonios, žmonių yra, tualetas tvarkingas. Vos grįžus iš tualeto gavau bokalą į rankas gardaus alaus ir kaip katinas žiemą apie šeimininko kojas, taip ašei pradėjau suktis apie stalo futbolą. Kadangi mes vis dar "bėgome" maratoną, tai sužaidėm tik vieną partiją. Kas laimėjo, tai bala žino, bet buvo smagu. Dar gavome pareigą išdėstyti, kodėl mes su tokiomis maikėmis ir ką čia sportuojame keliems baro lankytojams. Šiaip tikrai reiks į "Akivarus" apsižiūrėti nuodugniau, bet pirmas įspūdis geras.
Alaus skaitliukas: 8
"Akivaruose" susirinko gaujelė žmonių, kuri nusprendė jamti grupinį finišą. Ir pajamė. Oras jau visai prie vėsumos traukė, o mes traukėme atgal į "Alaus namus". Čia pridavėm laikus (3:50), suvalgėm užkandį, pripliekėm stalo futbolo, kol dvilyčiai nesibaigė, ir išgėrėm finalinį bokalą (visi kiti po to nebesiskaitė).
Alaus skaitliukas: 9
Taigi iš aš (Vytukas, bruolis, Gintaras) ten buvau, po barus laksčiau, šaldytuvo nelaimėjau, per barzdą varvėjo, burnoj neturėjau. Labai gera atrakcija, bet dar kartą "Alutinio maratono" su Vytuko bernvakariu nenorėčiau maišyti - per macnu. Šįkart užtvirtinom dvi taisykles: 4 bokalai yra optimalus kiekis ir negalima barų reido daryti savaitgalį (sekmadienis buvo negrįžtamai prarastas). Tai tiek šiam kartui.
*Kas Per Pisnia?
