Devinta dalis. Bravoras "Prie katedros."

Šį kartą norėjosi kažko aukštesnio lygio. Be abejo smagu trankytis po keistus, daugiau ar mažiau jaukius (ar išvis nejaukius) barus, stebėti jų publiką, stebėti save, bet kartais norisi iš anksto garantuoto rezultato. Taigi jau prieš keletą dienų pradėtos paieškos, konsultacijos su trečiaisiais asmenimis, bet tai aiškaus kandidato nedavė ir vieta buvo surasta ganėtinai netikėtu būdu: Balsas.lt laikraščio straipsnis, kuriame kažkoks džiazo akordeonistas susižavėjo "Prie katedros" alumi. Organizacinis komitetas, po neilgų diskusijų, nusprendė jamti šitą vietą. O ar buvo kitas pasirinkimas, kai jie patys verda alų?.. Aišku buvo, bet jie kitiem ketvirtadieniams, o šįkart "Prie katedros".

Į reido objektą šlepsėjome jau penkiese - prie standartinio ketverto, didžiulėmis valios pastangomis, prisidėjo Tomis. Nuo baltojo tilto gan greit nuėjome iki tos vietos, o beeinant Vytukas apšvietinėjo apie tos vietos metamorfozes, mat jis ten lankėsi dar tais laikais, kai ten buvo "Avilys". Ir atsiliepimai buvo gan neblogi, nors ten jau nebuvo keletą metų. Aš irgi kažką apie "Avilį" buvau girdėjęs, bet nieko konkretaus.

Ir štai prieiname iškabą, kuri skelbia, kad vieta įkurta 2001 metais - na jei nekreipsime dėmesio į rebrandinimus, tai turbūt tiesa. Pro stiklines duris matyti švytinčios alaus brandinimo talpos ir nuotaika iškart pagerėjo. Laikydamiesi fantastinio dizaino turėklų leidžiamės žemyn ir prieš akis išdygsta baltom staltiesėm ir įrankiais padengtas apie 30 vietų stalas, o mintyse pasileidžia tempiamos magnetafono kasetės garsas: čia vopše ne baras! Na bet šviesus ir tvarkingas bravoras, tai susitaikom ir einam ieškot nuošalesnio kampučio. O vat ne taip ir paprasta mūsų kvintetui surasti, nes žmonių daugoka. Na bet stalą gavom, prisistūmėm dar vieną kėdę ir sutūpėm.

Pirmas numeris jau buvo rastas iš anksto svetainėje - grogas! Prie jo dar paėmėm keptos duonos su česnaku. Po dešimt minučių ant mūsų stalo jau garavo grogas ir kvepėjo duona. Buvo baisu "užlipti ant grėblio" su karštu saldytu alumi, bet buvo tikrai skanus gėrimėlis, nors reikia pripažinti, kad jis cvangtelėjo galvon ir nublizgino akutes. Duona irgi nusipelno pagyrimo - šviežia ir traški.

Po to sekė antras raundas. Po intensyvių mėginimų pagauti padavėją (Vytukas sakė, kad mes nerimtai atrodom) sėdint bene bravoro vidury, pagaliau pavyko Gintaras su Vytuku ekonomindami paėmė litrinius šviesaus, aš su Tomiu - trintos bulvienės su šonine, o bruolis - pauzę. Visi mėgavomės savo pasirinkimais plius kontinentinės ledo ritulio lygos varžybomis, kur mūsų džiaugsmui rygiečiai nukošė maskolius, jų pačių aikštėj.Po sriubos pasiėmiau tamsaus alaus. Visi paragavom tiek šviesaus, tiek tamsaus ir teko konstatuoti faktą, kad labai lengvai geriamas alus. Gal dėl to, kad visiškai nesijaučia rūgštumo. Kiti spekuliavo, kad lengvas bebūsiąs, nors už kelių metrų iš vadybininkėlių stalo pasigirdusi Ryčio Cicino daina "Meilės laivas" turėjo tai paneigti. Arba pasufleruoti, kad jie alų dar kažkuo "pagardina"...

Prasidėjo buitinių problemų sprendimas, po to kašė tarp turkų (su Songaila) ir lenkų (su Pačėsu), kurios pamatėm kelias paskutines minutes ir pratęsimą - buvo gražu, tik labai sunku sirgt už kuriuos nors. Ir atėjo metas finalui. Vytukas čiešino paimt alaus kokteilių: penki vyrai - penki kokteiliai, tačiau kadangi niekas nenorėjo imt "Tamsiosios rožės" kokteilio, tai tik aš nepabūgau ir paėmiau alaus mojito. D-Light mėgėjams tikrai turėtų patikti toks reikalas. Man nelabai patiko, nors vidurių nesusuko, tai galima užskaityti, beje, dabar žinau, kad nei paprastas, nei alaus mojito manęs neveža.

Išėjom iš bravoro palikę 160lt sąskaitą penkiems žmonėms. Daug ar mažai - spręsti kiekvienam pagal asmenines pažiūras ir įsitikinimus, turint omeny, kad 300m nuo katedros - labiau centro ir nerasi. Tikrai gera vieta tempti užsieniečius ir girdyti vietiniu alumi, bei maitinti neblogais valgiais. Reikia pažymėti, kad užsieniečių tikrai praėjo nemažai, nors ir nesezonas. Gera vieta ir jei reikia reprezentacijai, juolab labai suderinama su senamiesčio rodymu kitų miestų gyventojams. Gal šiek tiek kliuvo lėtokas aptarnavimas, bet buvo tik dvi merginos, kurias dar filosofiniais patikslinimais klaidino Tomis. Bet jei ir kliuvo, tai ne tiek, kad sugriautų geros vietos įspūdį.

Buvo visai gera nuotaika, tad afterparčiui dar paėmėm Hesburgerio sūrainį. O tada galutinai išsiskirstėm namo, kad po savaitės sugrėžtumėm ir vėl būtų, ką parašyt.

P.S.: Rytas buvo nenusakomai lengvas ir šviesus, tad yra trys prielaidos: (1)"Prie katedros" alus yra lengvas ir geras; (2)sūrainis veikia kaip antipagirinas; (3) organizmas visiškai priprato prie ketvirtadieninio baro reido idėjos. Su pirma sunkiau, bet antrą ir trečią būtinai reiks išbandyti ateityje ;)