Trylikta dalis. Biržų alaus rūsiai

Po stichinių negandų (gimšė, kalėdai, naujakas, naminių gyvūnų ligos) ir to pasekoje susidariusios priverstinės dviejų savaičių prastovos, reikėjo neatidėliotinai atstatyt natūralią gyvenimo pusiausvyrą ir pareidinti. Taikinys buvo aiškus ir jau kokį mėnesį masino mane savo raudona neonine iškaba "Biržų alaus rūsiai" (trumpinsim BAR). Beje ten buvau iš smalsumo trumpam įkišęs nosį, kai dar net alaus kranai nebuvo prisukti.

Rinkomės kaip visada. Mano ir Gintaro patrulis susitinka eskimo išvaizdos bruolį ant baltojo tilto ir laukiam Vytuko. Prakeiktas Vytukas vėlavo, o tuo metu mūsų liaunus kūnelius tvatyjo lietaus-sniego-vėjo mišinys. Bet ore tvyrojo pakili nuotaika, nes visi protu ir siela suvokė, kad vėl reidausime. Atėjo niekšas ir visi pajudėjom link vietos. Žingsniai buvo kokie 1,2 karto didesni nei paprastai, o kalbos daug, lyg būtumėm nesimatę metus. Pakeliui paliudyję automobilių avariją, priėjome Basanavičiaus ir Pylimo gatvių sankirtą, kur mus pasitiko BAR iškaba. Prastūmėm sunkias duris ir nėrėm žemyn.


View Larger Map

Viduje mus pasitiko naujų uosinių suolų kvapas ir su tamsaus Biržų alaus bokalu rankoje sėdintis, iš nežinia kur traukiniu atkeliavęs, Denis. Mes Didikų alaus jau buvom priragavę "Visų Šventųjų" bare, tad nusprendėm paimti šviesaus alaus, nes iš daugybės kranų prie alaus buvo pajungti tik trys: Didikų, šviesus lengvas ir šviesus Širvenos (visi Biržų alaus gamybos). Alūs visi neblogi ir kainuoja standartiškai po 5lt. Dar sugalvojom pasiimt užkandžių ir pasiteiravę meniu - jo negavom... Dar neatspausdintas. Na bet išsiaiškinom, kad turi rinkinį prie alaus (rūkyta kiaulės ausytė, dešrytė, kepta duonelė ir fermetnis sūrelis) už 15lt ir sėdom aptarinėt vietos ir reikalų. Viskas kaip ir būtų neblogai, bet kartais eklektiška pervij baltyskij kanal programa išmušdavo iš vėžių. Su mumis kontaktą aktyviai mezgė ir tikrai paslaugiai klausinėjo, bei siūlėsi visakeriopai pagelbėti baro šeimininkas. Aplinka tikrai tinkama alaus barui: šiurkštus plytų reljefas, sunkus medis ir maloni prietema - pats tas gurkšnoti alutį.

Reido viduryje įsidrąsinom ir perėjom visas patalpas: fantastika! Rūsiai su nišomis. Gal kiek šaltoka ir drėgna, bet aplinka užburianti. Na gal tualetas be užrakinimo mechanizmo ir neužburia, bet tai nurašysim, kaip pradžių pradžios fintą, ir tikėsimės, kad pasitaisys.

Šiek tiek nugąsdino, kai vienu metu iš kompakto paleido kažką panašaus į šranzą (būm būm tss tss). Kadangi susirinkom alaus pavartot, o ne amfetamino, tai mes mikliai sukėlėm pasipiktinimo bangą ir gražinom teliką su rusiškais paskrudintų mergaičių ir berniukų ansambliais.

Liaudies bare nebuvo daug, ir ta pati buvo iš pervij baltiskij kanal serijos. Ir tai gerokai disonavo su aludarystės akimirkų freskomis ant sienų. Šitam bare norisi rokerių ir metalistų, o ne šaltukų. Bet yra kaip yra...

Pabaigai su Gintaru įkalėm bjauraus skandinaviško šnapso porciją, kvėpavimo takų ligų profilaktikai, ir kvintetas nusprendė sumedžiot Yammi kebabo porciją ant Tauro kalno. Reidas truko tik šiek tiek ilgiau nei dvi valandas, bet pakako.

Ir štai ateina metas epilogui. Gal pradžių pradžia ar dar koks velnias, bet barui iš 10 balų duočiau 6 su pliusu. Potencialas fantastiškas: gražu, alus skanus ir šeimininkas svetingas. Prieš išeidami baro problemas aptarėm su juo pačiu ir supratom, kad jis tikrai nori, kad šitai vietai pasisektų. Tikėkimės, kad po poros mėnesių viskas sustos ten, kur reikia, ir bus kažkas panašaus į Alaus Namus, o ne kaip už 20m esantis My Bar su skaniu alumi. Labai linkim BAR sėkmės ir tikimės, kad po kiek laiko Vilniuj bus dar viena šauni vieta. O tuo metu turim laiko pasidairyt ;)