Ketvirtadienis... jau šešioliktas! Ištikimi skaitytojai jau galėtų pamanyt, kad bus vėl standartinė įžanga: keturi vyrai ant baltojo tilto 18:30 ir pašol, o vat ne! Su sąlyga, kad Vytukas buvo deleguotas ing čviekų parodą Lenkijoj ir vėluotų, o to pasekoje greičiausiai nepasirodytų, tai iškilo grėsmė prarasti vieną stipriausių reidininkų. Bet organizacinis komitetas, gerai pažinodamas Vytuką, priėmė strateginį sprendimą reidą rengti 15min pėsčiomis nuo Vytuko namų - šito jis nepraleis. Kaip parodė vėlesni įvykiai - komitetas buvo teisus.
Taigi nedideliu atstumu nuo Vytuko namų buvo tik vienas įdomus baras, kurį žinojom : "Route 66". Pro šalį praeita kokius 500 kartų, o viduje būta 0 kartų - aiškiai santykis, kurį reikėjo gerinti. Susisiekėm ir susiskambinom susitikti vietoje. Mat man dar reikėjo dėklo išoriniam IDE diskui, kurį, netikėtai pačiam sau, pavyko rasti Europoje.
Žiūrėti didesnį žemėlapio vaizdą
Taigi nusileidžiu laiptukais į rūselį, praveriu duris, praneriu pro poilgį koridorių ir atsiveria "Route 66": kontrastingų spalvų plytelės, nemenko didumo baras, kalpokai, automobilių numeriai, vėliavėlės, kepurėlės, sporto ir alaus gamintojų iškabos, kurios turėtų priminti šeštojo dešimtmečio amerikietišką drive-in tipo kavinę ar kažką panašaus į pakelės barą. Beveik ir pavyksta, gal ir yra keletas nukrypimų ar apšiapimo požymių, bet ne tiek, kad erzintų. Labai patiko muzikinis fonas: rokas, rokas ir šiek tiek kitokio roko.
O va dabar liūdnoji dalis: alus. Iš pradžių pasiėmėm "Route 66" alaus už 4Lt, t.y. "Volfas Engelman" tik lokalizuotas. Neįpatingas alus. Bruoliui su Gintaru teko iš senos bačkos, tai net kraupokas. Antras buvo "raudonas" alus už 5Lt, t.y. "Volfas Engelman" su aštriu kečiupu: kraupokoka. Bet prisiminėm kaip taisėm "Švyturį" "Žvėryno smuklėj" ir linksmai pasijuokėm, o "raudoną" nesimėgaudami greit sukratėm į skrandžius. Trečias alus buvo "Heineken" už 7Lt: kaip butelyje, taip ir iš krano - šnipštas. Tiek ir to alaus.
Ir ties trečiu bokalu atkeliavo ir Vytukas. Gražus, kaip iš tetulės laidotuvių, mat nepersivilkęs, tai su paltu, juodais marškinukais kaip iš perwol reklamos, megztuku ir nučiustytais batukais. Parnešė keletą Lenkijos, čviekų ir lenkiškų čviekų aktualijų, bei "Kraliowskoje" alaus, už kurį didėliausiai dėkoju visų reidininkų vardu. Ir kadangi jau buvom keturiese, buvo metas imtis žaidimų: stalo futbolo ir stalo akmenslydžio. Prie stalo futbolo visai pasismaginome ir netgi surengėm mini čempionatą su gretimu staliuku (gavom į kaulus), o va stalo akmenslydis buvo visai žavus nukrypimas ir maloni egzotika, tikrai verta poros litų.
Taigi metas išvadoms: smagi vieta pasibūti centre. Pagerti nelabai, nes santykis su alumi nekažkoks. Aplinka nebloga; publika marga, bet neįkyri; muzika man patiko; yra žaidimų, jei nesiseka rasti bendros kalbos su sugėrovais - žodžiu visai patenkinamai. Bet iš galvos vis lentelės su užrašu "What would Elvis do?" vaizdas. Ir jei leisiu sau įsijausti į karaliaus vaidmenį, manau, kad jis šią vietą praleistų - skystoka...
Visų pirma šiai vietai trūksta alaus. Atsirastų alus- stipriai pasikeistų ir vertinimas. Dar viena smulkmė- tarp amerikietiškų niekučių ant sienų (numeriai, ratų "kalpokai", valstijų vėliavos ir t.t. ir pan.) atsirado ir senieji rusiški numeriai. Keista... o ir iš bendro konteksto iškrenta. Kol nepasikeis alaus meniu, ten negrįšiu. Na nebent įsinorėsiu stalo akmenslydžio (kuris man, beje, labai patiko)
AtsakytiPanaikinti