Ketvirtadienis kaip visada, bet šiek tiek kitoks. Vyrai tie patys keturi. Baltasis tiltas ir žiaukčioti verčiantis oras. Vėluojančių nebuvo - kolektyvinė atsakomybė nugalėjo. Reido objektas buvo aiškus, bet reikėjo atlikti dar vieną pareigą...
Aptarinėdami praeito barų reido priežastis ir pasekmės pajudėjom link Seimo. Taip šis ketvirtadienis laisvės gynėjų diena. Ir mes nusprendėm, kad turim pareigą paminėti tuos žmones kurie sudarė prielaidas mūsų laisvei. Po 40 minučių stovėjimo šlapdribos ir vėtros mišinyje permirkom striukes, bet buvo verta. Gaila, kad jaunų veidų ne tiek daug, bet ką padarysi. Taigi atlikę moralinę pareigą greituoju būdu skuodėm į žvėryną.
View Larger Map
Puskilometrio distancija buvo įveikta stebėtinai greitai ir jau atėjome į "Žvėryno smuklę". Greitai nėrėm gilyn ir pačiame gale radome staliuką keturiem prie radiatoriaus ir priešais teliką. Radiatorius buvo šiltas, kaip numirėlio subinė, tad striukės buvo paliktos savaiminiam džiuvimui ant pakabos. Telikas transliavo Kauno Žalgirio varžybas, kurios buvo labai įtemptos ir tikrai pagyvino vakarą.
Priėjo padavėja ir pradėjom statymus. Keturi tamsūs "Vilkmergės" alūs po 5lt, dvi cepelinų porcijos už talonus (lankstinukai suteikiantys nuolaidą, kuriuos radom ant stalo) po 10lt ir mano jau seniau įvertinti kepti sūrio kamuoliukai už [nepamenu kiek]lt.
Alus buvo nieblogas, nevertas šlovinimo, bet geriamas ir pakankamai skaniai. Po keliolikos minučių atbėgo maistas. Cepelinai buvo nemaži, bet ne patys skaniausi (Šnekutis ehem ehem), bet padažo buvo nepagailėta. Sūrio kamuoliukai man tikrai patiko. Kažkaip dar užsinorėjom keptos duonos. Kuri buvo labai šviesi, sūriuota ir riebaluota - ir tiesiog skrandį stabdančiai skani (skonis pasaka, tačiau Gintaras dar penktadienį jautė jos egzistavimą).
Aplinka keista. Nei kažkas autentiško, nei ne. Bet turi savotiško žavesio, kurio pakerėtas Vytukas negalėjo nepaimt "Švyturio". Gal čia tas šviestuvas-ventiliatorius ar disko rutulys, ar stovintis švytuoklinis laikrodis, gal visko kombinacija, bet "Švyturys" ten tinka. Atėjo tas nelemtas bokalas ir supratome, kodėl jo negeriam. Bet... suradom metodą kaip suteikti "Švtyriui" skonio: įsiberti druskos ir pipirų! Tie du paprasti papildai padrė "Švyturį" geriamą! Tikimės sulaukti amžinų liaupsių už šį atradimą iš visų prasto alaus įkaitų.
Vakaro eigoje dar pabandėme "Vilkmergės" šviesaus, kuris buvo prastesnis už tamsų, tad teko grįžti prie tamsaus. Žalgiris dramatiškai laimėjo. Artėjo vienuolika ir buvo metas atsiskaityti su malonia padavėja, vilktis šlapias striukes ir žergti namo.
Apibendrinimui. Supratau, kad šitos vietos nepažinojau. Esu buvęs porą kartų lauko kavinėje, kur sėdėti buvo ganėtinai malonu. Bet vidus nepatiko. Negaliu rekomenduoti "Žvėryno smuklės" žiemą. Neikit ten. Tikiuosi, kad surasim Žvėryne gerą vietą, kur bus verta nueiti ir žiemą, ir vasarą. Taika.
Šita įstaiga tokia pat, kaip ir kažkada lankytas „Šimo“ baras – rajoninės reikšmės vietiniams aptarnauti. Medinėj trioboj, su interjeru, kuris gali papasakoti visą 20 metų laisvos Lietuvos istoriją. Pradedant veidrodiniu diskotekų šariku ir baigiant plokščiaekraniu teliku, transliuojančiu rungtynes.
AtsakytiPanaikintiBerniukams bevalgant užsisakytus cepelinus pastebėjau, kad visus ganėtinai lenkiu išgerto alaus kiekiu. Būtina užsisakyt baudos bokalą. Visus geriamus alus išdegustuosime kartu su kitais, pamaniau, todėl užsisakiau ŠVYTURIO. Kas yra skaitęs daugiau nei pusantro šito blogo įrašų žino, jog „Švyturį“ mes paprastai geriam , kuomet bare lieka tik „Švyturys“ ir vanduo iš čiaupo tūlike. Mūsų nemeilė ir panieka „tikrų vyrų alui“ tokia didelė, kad kartais man atrodo, jog mes šituo klausimu esam ne kas kita kaip eiliniai nusmurgę snobai. Taigi, užsisakau EKSTROS, kad nebūčiau toks labai nusmurgęs... Mjoa, „ekstros“ savo noru bare užsisakau maždaug kartą per pusmetį, kad pasitikrinčiau snobizmą. Kaskart įsitikinu, kad esu labai paprastas ir nuoširdus, tiesiog nemėgstu drėgno kartono skonio atšaldytų myžalų su burbuliukais. „Vargas – geriausias mokytojas“. Protingas tas žmogus, katras pirmas tai pasakė. Iš to vargo patyriau, kad į „ekstros“ bokalą įsibėrus druskos ir pipirų, skoninės alaus savybės pakyla iki beveik vartotinų. Rekomenduoju.
Visgi išmoktas naujas alaus receptas nebuvo vakaro razinka. Grįžtu prie interjero. Labiausiai mane asmeniškai sužavėjo dvi detalės:
• Virš mūsų kabanti liustra su plastikininiu fanieros imitacijos ventiliatorium viename. Jei tas kabantis daiktas dar galėtų smulkinti morkas ar gaudyti kosminius signalus, oficialiai būtų pripažintas geriausiu all times multi purpose gadget‘u. Tokias esu matęs per teliką pas kaimiečius, ir dar esu matęs gyvai. Kažkokiam kaime pas prasigyvenusį chalopą medinės pirkios salione. Dar sienos lengvai rožinės pas tą mužiką buvo, prisimenu kaip vakar.
• Jukebox‘as (Neišsilavinusiems sufleruoju – dainų grojimo mašina už pinigus.) Tokius esu matęs ir per teliką ir „gyvus“. Šitas buvo paskutinis techninės mados klyksmas – su LCD ekranu, kompaktiškas ir akivaizdžiai viduj suinstaliuota skaitmena, o ne plokštelės ar kompaktai, kaip tuose oldskūliniuose. Testuoju playlist‘ą – vien tik rusiški deimančiukai. Išsirinkau kažkokią pačią geriausią KINO dainą ir... barmenė-padavėja praneša, kad salėje, kur mes sėdime, jukebox‘as negrajina, nes pas mus grajina telikas su ką tik pasibaigusiu krepšiniu. Sutaupytas litas ar du. Nepamenu.
Laikinu komentarą vien už ilgį. Beje, turinys irgi pagirtinas ;)
Panaikinti