Dvylikta dalis. "Visų šventųjų" baras

Ketvirtadienis. Vyrai turi eiti kultivuot alkokultūros ir nechaltūrint. Su tokia nuožmia dvasia nusprendėm paimti bruoliui parekomenduotą barą "Visų Šventųjų", kaip nekeista įsikūrusį Visų Šventųjų gatvėje. Velnias žino, kur tai yra, bet tvirtai nusprendėm surasti tą vietą be jokių išmaniųjų telefonų GPS pagalbos, tik su išankstiniu žvilgtelėjimu į gūglės žemėlapį. Jolab, kad prie jau iki skausmo pažįstamo ketverto prisijungė tikras turistas Denis. Taigi, kvazikalibruotais vidiniais kompasais besivadovaudami nėrėm į senamiesčio labirintus ir netrukus šukavom Visų Šventųjų gatvę. Barą pastebėti tamsų vakarą tikrai nelengva, bet penkios poros akių sugebėjo išskirti emblemą ant durų ir užėjo...

Viduje į akis iš karto krenta masyvių svetainės baldų komplektas centre. Kadangi vieninteliai baro lankytojai, tiksliau lankytojos, buvo pora merginų prie baro, tai nusprendėm nesivaržyti ir užsėsti minkštuosius baldus, ant kurių galėtų susėsti bene dvigubai daugiau lėbautojų, nei buvo mūsų. Ant sienų kabo keli sakralinės-alkoholinės tematikos paveikslai, dundulio alaus svastika ir atributų, kuriuos vertinčiau, kaip nenupuoštas Halloween'o dekoracijas. Nors jei mąstysime, kad baras orientuotas į alternatyvių sunkiosios muzikos subkultūrų išpažinėjus, tai tie vorai, iš pėdkelnių šauniai sumeistruoti voratinkliai ir plastikinės kaukolės gali būti ir nuolatinė ekspozicija. Šalia mūsų fotelių buvo buržuikė, kuri dėja nesikūreno, o taip norėjosi šilumos, ech...

Na bet galima šilumos susiorganizuoti ir kitaip! Pasiėmėm Biržų alaus "Didikų" tamsaus alaus (5lt), dvigubą duonos su sūriu(10lt), ir sau žirnių su spirgais porciją (5lt). Besirinkdami alų užmezgėm neįpareigojantį kontaktą su ilgaplaukiu barmenu. Paragavom alaus ir vieningai linktelėjom, kad teisingas reikalas. Duonos porcija pasirodė mažoka (kaip dviguba), o žirniai - priešingai: sočiai mane užkimšo.

Pradėjo rinktis žmonės, kurie, kaip ir galima numanyti, buvo alternatyvesnės muzikos ir gyvenimo būdo šalininkai. Bet kaip visada, jie nerodė jokios agresijos ar antipatijos mūsų atžvilgiu ir mes sėkmingai gurkšnojome alų ir sapaliojome apie ūkį ir bites...

Atėjo metas antram bokalui, kuriam pasirinkome R.Čižo daryklos "Čižo" alų (5lt) ir užkandai vietinės gamybos bulvių traškučių (nepamenu kainos). Čižo alus gal ir autentiškas, bet nėra super skanus, gal net neskanus, o vat tie traškučiai, tai labai sėkminga alternatyva keptai duonai - per vakarą paėmėme dar kelias porcijas.

Supratome, kad alus sušilti nepadės, tad užmatę stalo futbolą ėmėmės aktyvios veiklos. Trijų partijų pakako išaiškinti mano su bruoliu pranašumą prieš Gintaro ir Vytuko komandą rezultatu 2:1. Tai didžiai praskaidrino (ir sušildė) mano vakarą ir galėjom mėgautis alaus. Paragavom butelinio ir dar kažkokio šviesaus, bet vakaro favoritas taip ir liko "Didikų" alus.

"Visų Šventųjų" barą galima palyginti su trečios kartos dyzeliniu VW Golf'u. Nei kažkuo labai skųstis, nei kažkuo labai girtis - tiesiog praktiškas reikalas. Ten (bare) alaus rūšių nėra labai daug, nors viena skani rūšis yra. Maistas neblogas, netgi pagirtinas (už tuos bulvių traškučius). Vieta nei labai graži, nei labai nutriušusi - nu kaip trečios kartos dyzelinis Golf'as su AC/DC lipduku ant galinio lango. Jeigu reikia vietos su draugais išgerti - prašom. Jei nori kažko daugiau - yra stalo futbolas. Gal kažkas smagaus vyksta, kai vyksta koncertai. O šiokią dieną tiesiog vieta su alaus čiaupu ir nieko labai daugiau.