Taigi taigi taigi. Praeitą kartą buvo ne taip gerai, kaip reiktų... Bet šįkart buvo taikinys. Ir mes pataikėm. "Tauringis" yra gerai. O dabar persukam atgal ir nuo pradžių.
Šiandien keliauju šiaurėn. Bet mano agitacija apie barą prie stoties prasidėjo dar iki to momento, kol supratau, kad reiks traukt į Taliną, ir reiktų nenutolti nuo autobusų stoties. Tai pasiūliau Tauringį dar tada, kai buvom "Verandoj". Ir šiandien susiskambinom... Vienas kandidatas atkrito, tad likom trise: Gintaras, bruolis ir aš. Ir sutarėm pusei aštuonių. Iki tol spėjau kaimynei močiutei susitvarkyt šaldytuvo maitinimo grandinę su prailgintuvų Lego konfigūracija ir susikraut kuprinę. Išėjau - lyja. Nu nieko, nueinu iki Snoriuko prie stoties laikydamas daiktus "sausumoj" ir nepaisant lengvo vėlavimo, esu pirmas. Per dešimt minučių susirenka komanda. Atveriam lauko duris ir sprendimas: rūsin ar aukštyn. Ženklų nėra, bet susiprantam, kad vienintelis kelias "aukštyn". Jamam tą kelią. Kampe padavėja gerianti arbatą, o bare iš penkių-šešių staliukų nulis užimtų. Pasijaučiam vieniši ir išskirtiniai. Aš atsiprašau kompanijonų ir einu pirkt vyno ir duonos į "IKI" badaujantiems šiauriečiams, su giliu įsitikinimu, kad jie pasielgs negarbinga ir alaus paims be manęs. Einant į IKI matau metalovų jaunuolių rinkinį, rodančiu link Tauringio ir sakančių:
-Matai, ten iškaba.
Suprantu, kad nebūsim vieni ir tai nuteikia neblogai. Pareinu su pirkiniais ir mano didžiausiai nuostabai: Gintaras, bruolis ir trys alaus. Sutrinku:
- Tai ką, negėrėt?
- O tai ką tu manai?.. - Išgirstu širdį glostantį atsakymą.
Dar suprantu, kad vyrai pradėjo ne alų, bet kalbą be manęs, bet nesijaudinu - įsiliesiu. Viskas atrodo tvarkoj. Šalia geria jau mano sutikti metalistai, kurie yra visai šaunūs bičai (Lietuvos Edukologijos Universiteto ketvirto kurso istorikai). Na ir prasideda kalba apie barą. Išsakau, kad per daug šviesos, kad su "naktiniu" makiažu čia eit negaliu, bet šiaip sava vieta. Kaniūšnė, bet gera. Čia pradedam vystyt kalbą ir ji eina! Nepaisant teliko rodomos "Vunderkindai.lt" programos - ji eina. Išmetu pusbajerį, kad jie čia specialiai:
- Kaip gali negert, kai tau rodo dvylikinę keramikos lipdytoją, kuri bandė išreikšti "realistinį veidą"?
Kompanija susimąsčiusi linksi. Po to gavom dovanėlę: pervyi baltyskyi kanal. Nuo O-zone iki Eurytmics. Bet ką padarysi - anot vieno kolegos, muzika yra gėris, tik kartais to nesuprantam. Nutariam, kad gal paleistų ir futbolą antradieniais/trečiadieniais, jei paprašytum, tik niekas neprisimena ar Tauringis dirba iki dvylikos.
Beje grįžtam prie alaus. Paimtas pradžioj buvo brangiausias "Piliakalnio" alus. Net keturi litai... Visai skanus, truputį saldus, turi skonį ir kaip 5,2% alkoholio tūrio tikrai pralenkė "Utenos - Švyturys" alaus produkciją. Kolegos išaiškina, kad čia dirba baro entuziastas ir jis pasako: "ko nėr, ko yra". Nutariam, kad taip visur turėtų būt: sąžinė, nuoširdumas ir tikėjimas savo darbu. Po Piliakalnio sekė dar du bokalai "Baro" alaus kiekvienam. Tikrai skanus ir neišsiduodantis, kad turi 7%, alus. Su viena siunta paimėm ir keptos duonos už nepilnus tris litus. Nedaug jos buvo, bet tikrai skani ir šviežia. Pokalbiai apie nuosavą verslą, technologiją, istoriją ir politiką. Dar truputis delikačių mokyklos istorijų. Ir taip bebendraujant artėja mano išvykimo laikas. Sąskaita. Bruolis maloniai nudžiugintas 33Lt sąsakaitos. Mes su Gintaru:
- Mažai, imam "karosą be prūdo"!
Bruolis priešinasi ir argumentuoja "per ankstyva žūtim", bet, embederiai nepasiduoda, ir mes su Gintaru pavartojam po 50cl Malūnininkų. Atsisveikinam su LEU studentais. Ir išeinam. Man kelionė. Jaučiuosi puikiai. Tauringis maloniai nuteikia gomurį. Vieta išgerti su draugais. Naujų nerasi, bet jei turi - tai bus nuostabi vieta. Bufetas su dvasia - jamam šitą vietą!
Atnaujinimas 2011 10 17: žmonai paraginus, sutvarkyta minties raida ir kelios klaidelės, kad suprastų ir negirti;)
P.S.: atsiprašymai už vėlavimą išspausdinti reido ataskaitą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą