Ketvirta dalis. Sunkiosios muzikos klubas "Metro".

Dar vienas, baro reidas. Šįkart raktinis žodis yra "ojoj". Visom prasmėm. Kodėl? Prašome skaityti apačioj.

Taigi mūsų pajėgos vis gausėja ir prie supertrijulės prisijungė Vytukas. Pusė septynių, baltasis tiltas. Susirenkam ir netikėta dilema: turim du barus kandidatus. Pasirenkam artimesnį ir ešalonas be bėgių pajuda Tauro kalno link. Kalba liejasi be problemų, matyt ekipažo atšviežinimas suveikė. Su Rokio "Gonna fly now" melodija mintyse užkopiam iki profsajungų rūmų. Šiek tiek pridusę prieinam sunkiosios muzikos klubą, kurio pavadinimui iššifruoti prireikia minutės. "Metro" - pagaliau suvokiu nesvietiškai komplikuotą šriftą.

Užeinam ir sukrentam į dermantininės odos krėslus. Po to greit atsistojam ir pajudam prie baro, kur arbatėlę gurkšnoja auskarota mergina. Išsiaiškinam, kad eilinį kartą meniu pralenkia realybę - "Baltijos" nėra. Imam "Vilkmergės" tamsų. 4,5lt už vienetą, tad nusprendžiam, kad bus keturi raundai po keturis. Bepildama barmenė išduoda, kad šiandien karaokės vakaras - "ojoj".

Apsidairom aplink. Gražu tvarkinga, matyt, sunkiųjų subkultūrų tik išorė atšiauri. Tamsūs tonai, nedaug apšvietimo, metalo grupių plakatai ir vinilai puikiai susilieja su roko-sunkaus roko-pusmetalio muzika. Mano ir Vytuko minties raida sutampa ir išreiškiam įtarimą, kad baras perdarytas iš kiniečių-japonų restorano, nes jau baisiai daug rytietiškų elementų.

Sėdim bene vieni, dar kita kompanija žaidžia biliardą atskiram kambarėly. Pradeda rinktis publika: tamsi, odinė ir ilgaplaukė. Vakaro siurprizas - tie patys vaikinukai iš LEU, kuriuos sutikom praeitą kartą "Tauringy". Pats sau atsiprašau "Tauringio"už mintį, kad ten draugų nesutiksi.

Prasideda karaokė. LEU vyrai traukia dainą. Pričiešinu Gintarą užtraukt dainą. Laužosi, bet užsakom "Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj" ir kelio atgal nėra: suriaumojam! "Ojoj": galvoje turbūt skamba geriau, negu išorėj. Karaokistų ratas sukasi tarp maždaug keturių kolektyvų/atlikėjų. Mes be daininkų atliekam ir GoGo šokėjų rolę - "ojoj". Linksmėjam, nors ne visi: bruolis nedžiugus, gal iš nuovargio, gal šiaip. Gurkšnojam alų.Eidami žemyn meniu sąrašu, vakaro eigoj, paimėm "Vilkmergės" šviesų, vėliau "Varniukų". Toliau turėjo eit "Gubernijos" kvietinis, bet paaiškėjo,kad meniu vėl meluoja. Tad Vox populi nusprendė likt prie Varniukų.Įspėjimas alkaniem: "Metro" neturi virtuvės ir maistui duoda tik sumuštinių po 7,5lt - konspiracinė mintis tai sieja su "Yami" kebabinės kaiminyste. Šnekam, šokam, dainuojam ir, "ojojoj", Gintaras sulaužo keturių bokalų taisyklę ir atsiranda penktas su žaliom devyneriom. Geltona kortelė jam, o mum piribor. Perkopta vienuolikta valanda ir metas vyniotis. Smagūs ir šilti kapojam namo. Metro tikrai paliko neblogą įspūdį,skirtingai nei mes. Sunku konkrečiai apibūdinti sunkiosios muzikos klubą "Metro", bet pabandysiu: nekiekvienam skirta vieta, bet jei randi savo priėjimą prie šito reiškinio, tai ištrūkt bus sunkui - "ojoj"...