Penkta dalis. Baras „My Bar“

Šį reidą sunkoka vadinti reidu. Labiau elegantišku pasisėdėjimu su refleksijos elementais. Kad tą suprastum, reikia priešistorės. O ji paprasta: ketvirta dalis („ojoj“) + skiepai nuo gripo ir reakcija į juos (pirmadienis, antradienis ir trečiadienis netoli lovos). Nors ir nelengva buvo nuspręsti, tačiau serijos gadinti nevalia ir sunkiai pasirįžtam su Gintaru daryti reidą. „My Bar“ atrodė kandidatas, nežadantis revoliucijų – to ir reikia. Susiskambinam ir susinchronizuojam kvartetą.

Beveik aštuonios, kai pasigaunu bruolį ties Trakų stotele ir žengiam į ant sankryžos kampo stūksantį pastatą, raudonai nušviestais langais. Vos žengus porą žingsnių, į nosį smogia kvapo gūsis: vanilka! Bruolis susiraukia, prisiminęs vaikystėje tėčio mėgtą vanilinį „Wunderbaum“ automobilio dezodoranto kvapą – trauma yra trauma. Susikaupiam, giliai abejodami, laukiam kitų. Kaip naktinę plaštakę apie langus besisukinėjantį,prigaunam Vytuką. Netrukus truputį vėluodamas, kaip ir pridera arčiausiai gyvenančiam, apsireiškia ir Gintaras.

Prie baro padėti meniu. Alaus buvo vieno, ir tas užbrauktas tušinuku, likę tik Švyturio. Konstatuojam faktą, kad reiks imt kokteilį. Studijuojam meniu. Aš užsikabinu už „Long Island‘o“ (22 Lt), o Vytukas, paėmęs barmeno rekomendaciją, pakabina likusius ant „Spring Break‘o“ (berods 14 Lt). Barmenas paprašo vieno meniu ir žiūrėdamas į ingredientų sąrašą gamina kokteilius – nu jo... Pasirodo, neprašoviau: mano buvo visai skanus ir ilgai grojantis, o vyrai, vos pabaigę saviškius, ėmė gerkles plauti Švyturiu (6 Lt) – būna ir taip.

Sėdim, šnekam apie „Prisma“ tinklo strategiją ir brutalios jėgos prasmę. Šnekasi gerai, o sėdisi dar geriau – nesvietiškai patogios space age kėdės ir nuostabus Pylimo–Trakų–Basanavičiaus gatvių sankirtos vaizdas su troleibusų „skrynseiveriu“. Vytukas išdavė, kad jam ir raudonas apšvietimas visai imponuoja. Muzika truputį erzino, nors išjungė rusiškus beat‘us, bet nekokybiška importinė šokių muzika neveža – nu nesuprantam mes kokteilių kultūros, nesuprantam... Dėl to visi sutaria. Ir sutaria, kad vieta auksinė pub‘ui! Toli ieškot nereikia – priešais kompanija irgi Švyturį geria, o jei alaus turėtų?!

Viršus elitinis – kompanijoms iki keturių, rūsyje gali reziduoti ir didesni tuntai, bet nežinau, ar norėčiau grįžti. Panašu, kad barą sūneliui nupirko novalitovcas ir davė biznį daryt. Nu, ir darys, kol uždarys. Žmonės šneka, kad ten užkeikta vieta: dveji metai – trys skirtingos „institucijos“ atsidarė-užsidarė. Šiek tiek gaila, betgi dar liko daug gerų vietų, o su gera kompanija kitokių ir nebūna. Kitam ketvirtadieniui bandysim ką gražaus iškast. O atsisveikinimui po Švyturio ir ne mano tu – „My Bar“!

P.S.: iliustracijos nebus - patys paguglinkit "My Bar"...