Taigi... seniai planavom ir pagaliau padarėm. Žmona toli, tai kiekvieną savaitę (ketvirtadienį) kaboko vizitas su kolega Gintaru. Iš ryto, aš:
- Imam "Gramutę".
- Kas ta "gramutė"? - Gintaras atsako.
- Kabokas prie kiaušinio, ties Šv. Stepono gatve, prieš "Šnekutį", mum pusiaukelėj. - atkertu aš.
-Gerai.
Baigiasi darbas ir, kaip sutarę, nueinam pas Achmedą kebabo už 6lt ir su kebabu dantyse į kojas. Pagaliau prapėstinam "baltąjį" tiltą, lukiškes, pylimo gatvę ir "Gramutė". "Dundulis", sako iškaba, ir mintys jau sukas teigiama linkme. Man ne pirmas kartas, tad atsisėdam prie tūlikų ir Gintaras:
- Čia prie baro ar patiem užasakyt?
- Prieis, manau... - ne visai tikras atsakau.
Nusirengiam, atsisėdam ir žiū aplinkui. "Dundulis" + žirniai 4.5Lt ir "Warsteiner" už 5Lt. Nueinu prie meniu ir ten randu
"Utenos" po 4Lt, "Dundulį" ir "Varniukus" po 4,5Lt, Varštainerį po 5Lt. Grįžtu prie staliuko. Su kolega pajuokaujam, kad Varštaineris buvo dar seniai reklamuojamas, gal dar per "Dviračio Žynias" per BTV, kurios seniai nebe ten ir patį kanalą jau reik užmigdyt, bet alų paimt reikia. Prieina barmenas:
-Varštainerio! - embederių choras.
- Em, tai kad baigėsi... - nuvilia barmenas.
- Tada Dundulio. Du.
Atneša Dundulį, putojantį, man truputį nedapiltą, padeda ir po pauzės:
- Jum dar žirniai priklauso.
Palinkčiojam, netrukus ir ateina žirniai. Nenorom po Achmedo kebabų, bet tikri pankai maisto nemeta, tad valgom. Gintaras atsidūsdamas:
- Nu ir persirysiu.
- Aha... - aš ne ką lengviau.
Pagaliau įsibėgėjam, apsidairom: žmonių nedaug, bet ne vieni, visiem kitiem virš trisdešimt, okupuota - penktadalis. Baigiasi žirniai ir Dundulis. Ateina barmenas:
- Gal dar ko, vyrai?
- O ar yra ko, be Dundulio ir Varniukų, dar unikalaus?.. - klausiamai sužiūrim.
- Kaip ir ne. - atkerta jis.
- O gal yra litrinių bokalų?
- Taip - tvirtai atšauna barmenas.
- Tai mes du litrinius Varniukų - nuolankiai atsakom.
Aptariam, kad neblogas kabokas, keista, kad neatrado studentai. Pasidalinu, kad anksčiau buvo pigiau (iki 3Lt alus), bet dabar irgi nebaisu. Bendraujam. Gurkšnojam Varniukus. Ir apsilankymas tualete. Jei nori atidaryt duris - teks įkvėpt pilvą. Baigiasi varniukai. Pasidalinu istorija apie "karosą prūde" (alus + žalios devynerios) ir ankstyvus grįžimus namo. Ateina barmenas, ir neturėdamas ką prarast, bet nedrąsiai:
-Varniukų ir žalių devynerių stiklinę.
-Stiklinė, tai čia, 200g, rimtai vyrai. - šypteldamas atsako barmenas.
- Stikliuką! - pamerkiu akį.
Ateina "karosai prūde". Aš pirmas stikliuką metu į bokalą ir suputoja, bei pasilaisto. Apsivalau servetėlėm stalą. Gintaras švelniau. Gurkšnojam, aptariam pasaulio tvarką. Baigiasi "karosai prūdė", bet ne taip baisiai kap tikėjausi. Pasiimam saskaitą. Aplankom mini tualetą. Paliekam arbatos neblogai ir taip mintis "barmenas ne šiaip vartos - žinos anekdotą". Prieinu ir sakau:
- Tu rimtas barmenas, turi žinot anekdotą!
Jis taip pamąsto ir skelia:
- Šešis metus negėriau, nerūkiau ir į mergas nesidairiau, bet po to mama nuvedė į mokyklą...
Mes lydomės. Barmenas teisinasi, kad nepasiruošęs ar ką, bet mum daugiau nei reikia. "Gramutę" įskaitom ir duodam 8 (gerai). Grįžti bus visai malonu.
Gramutė
